pusgortė

pùsgortė sf. (1) žr. pusgortis: Susėdo visi trys aplink pusgortę midaus rš. ^ Ciekavas kai Seirijų pusgortė Smn. ║ Dar nesumaliau anei pusgortės, tik terkšt ir nulūžo milinys pusiau Ūd. Nedaug išgėriau, tik pusgortėlę KrvD45.